Gyvename nuolatinio dirgiklių pertekliaus eroje. Niekada anksčiau nebuvo taip lengva būti pastebėtam – ir niekada taip sunku išlikti pastebėtam. Dėmesys tapo brangiausiu šiuolaikinės visuomenės ištekliumi. Nuo jo priklauso, kurios idėjos įsitvirtins, kurie produktai taps sėkmingi ir kurios istorijos bus išgirstos. Šioje naujoje ekonomikoje ribotas išteklius nebėra laikas – o koncentracija.
Skaitmeniniai žaidimai yra vieni sudėtingiausių šios ekonomikos dalyvių. Tokiuose sistemose kaip Razor Shark aiškiai matyti, kaip tiksliai emocijos naudojamos kaip dėmesio valdymo įrankiai. Kiekvienas pasukimas, kiekvienas garsinis signalas, kiekviena trumpa animacija sukurta taip, kad patrauktų dėmesį, bet jo neperkrautų. Įtampa kyla iš ritmo, o ne iš trukmės. Žmogaus smegenys ypač reaguoja į trumpas, kintančių dirgiklių sekas, kurios sukelia laukimą, bet kartu suteikia kontrolės jausmą. Šis dėmesio ir atlygio derinys yra šiuolaikinės skaitmeninės komunikacijos pagrindas.
Neuropsichologijos požiūriu, dėmesys paklūsta paprastai taisyklei: mes kreipiame dėmesį į tai, kas sukelia emociją. Dirgikliai, kurie palieka mus abejingus, iškart išnyksta bendrame triukšme. Tad dėmesys yra ne tik pažintinis, bet ir giliai emocinis reiškinys. Tai – vartai, per kuriuos prasmė patenka į mūsų sąmonę. Žaidimai, reklama, socialiniai tinklai – visi jie veikia pagal šį principą: kas sukelia jausmus, tas laimi.
Tačiau ši mechanika yra dvipusė. Viena vertus, ji daro skaitmeninę kultūrą gyvą ir interaktyvią, kita vertus, kelia nuovargio grėsmę. Kai kiekviena sekundė reikalauja dėmesio, pats dėmesys praranda vertę. Smegenys pereina į nuolatinės parengties būseną – o to pasekmė: dirgiklių perteklius, suskaidyta dėmesio koncentracija, skaitmeninis nuovargis. Žmogus ima reaguoti paviršutiniškai, o ne iš tiesų patirti.
Dėmesio ekonomika gyvuoja iš paradokso: kuo daugiau dirgiklių ji gamina, tuo silpnesnis tampa jų poveikis. Todėl tai, kas iš tiesų įtraukia, nėra intensyvumas, o prasmė. Žaidimai ir medijos, kurios sukuria emocinį atgarsį, remiasi ne triukšmu, o gilumu. Jos suteikia akimirkas, kai vartotojas atpažįsta save – ne kaip vartotoją, o kaip dalyvį.
Šiuolaikinių lošimo automatų ar interaktyvių sistemų atveju šis principas išreiškiamas net smulkiausiose detalėse. Žaidimo ritmas primena muzikos struktūrą: įtampa, pauzė, išsirišimas. Kiekvienas etapas suaktyvina skirtingas emocines smegenų sritis. Taip gimsta savotiškas emocinis kvėpavimo ritmas. Kai jis pasiekiamas, patirtis atrodo harmoningai – ne todėl, kad ji jaudina, o todėl, kad ji yra nuosekli.
Kultūriniu požiūriu tai suformavo naują vertės matą. Anksčiau valdžia buvo siejama su žiniomis, šiandien – su dėmesiu. Kas jį valdo, tas formuoja suvokimą, o kartu – ir realybę. Platformos, prekės ženklai, žaidimai – visi jie kovoja dėl kelių žmogaus dėmesio sekundžių. Tačiau sėkmingiausi yra tie, kurie geba suteikti erdvės tylai ir susitelkimui. Dėmesys klesti tik ten, kur jam leidžiama kvėpuoti.
Todėl etikos ir medijų tyrėjai vis dažniau įspėja apie „sąmonės kolonizaciją“ – pasaulį, kuriame kiekviena akimirka tampa potencialiu rinkos objektu. Tačiau išeitis slypi ne atsiribojime, o sąmoningume. Žaidėjai, žiūrovai, skaitytojai gali išmokti suvokti savo dėmesį kaip laisvės veiksmą. Nuspręsti, kam ir kam jį skirti – tai nauja savarankiškumo forma.
Šia prasme skaitmeniniai žaidimai gali būti laikomi treniruočių erdvėmis – vietomis, kur ugdomas susikaupimas, reakcija ir emocijų valdymas. Jie moko, kaip išlaikyti įtampą, kaip valdyti dėmesio fokusą ir kaip leisti sau sustoti. Sąmoningai sukurti žaidimų modeliai nėra spąstai – jie gali būti pavyzdys sveiko santykio tarp stimulo ir ramybės.
Galiausiai dėmesio ekonomika atskleidžia paprastą, bet esminę tiesą: emocijos yra valiuta, kuria mokame, kai į kažką įsitraukiame. Jos suteikia vertę dalykams, kurie kitu atveju tebūtų tik duomenys. Tokie žaidimai kaip Razor Shark parodo, kad technologija gali ne tik manipuliuoti, bet ir jungti – jei remiasi atgarsiu, o ne kontrole. Dėmesys nėra išteklius, kurį prarandame – tai ryšys, kurį puoselėjame. O kaip ir bet kuris ryšys, jis reikalauja vieno dalyko: prasmės.